Vėlų rudenį gamtoje viskas eina myriop: tamsu, niūru, švilpauja vėjas, tarsi kažkas nematomas braižosi aplink langus – lyg tai būtų protėvių vėlės, sugrįžusios iš anapusybės pasižiūrėti, kaip sekasi gyviesiems...Kasdien kažkas palieka šį pasaulį, kiekvienas savaip, skirtingai, - išeina kiekvienas - skirtingai, kaip ir gyvena...
Ketvirtadienį minėjome mirusiųjų pagerbimo ir atminimo dieną – Vėlines. Prieš šv. mišias giedojome giesmes, Klebonas Linas Šipavičius klausė išpažinčių ir aukojo šv. mišias už susirinkusiųjų mirusius artimuosius, suteikė ligonių sakramentus. Po šv. mišių direktorius Zigmas Zakaras visus pakvietė gedulingų pietų. Stalai gausiai apdėti skaniais valgiais, kuriuos paruošė šaunios senelių globos namų virėjos. Seneliai bendravo, visi dėkojo kunigui Linui ir direktoriui už suruoštą brangią jiems visiems mirusiųjų pagerbimo dieną. Seredžiaus kapinėse ant gražiai sutvarkytų globos namų mirusiųjų kapelių degė žvakelės. Mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime... Mirusieji yra mūsų širdyse, bet kasdieniame gyvenime paliekame juos atokiau... Tik per Vėlines jungiamės su jais tyloje, kad ir kaip būtų sunku...